strigtas

strìgtas sm. (2) 1. Kos287, K.Būg(Slnt), NdŽ, Grg, Als, Kv, Tv maita, dvėsena, puolena: Vergais tapę, turi lauke gulėti, strigtus drauge su varnomis ryti M.Valanč. Kelio parvažiuoti, tako pareiti strigtais užvirtusiais nebgalėjo S.Dauk. ^ Tu kaip varna prie strìgto J. Kavalieriai pri bagotos i gražios bėga kaip šunys pri strigto Plt. O kaip nuejo, ten vienas veršelis, viena kaip strigtas karvelė (iš oracijos) LTR(Trg). Smirdi kaip strìgtas Vvr. 2. LC1886,13, G112, DŽ, NdŽ jaukas, masalas, striegalas: Žuvims gaudyti dirbo strigtus, žeberklus, strėles J.Jabl. Strìgtas – ką antmauna ant meškeries Štk. Mun neneša širdis gyvas varles į strigtus pjaustyti Plng. Taip smulkiai supjaustysi strigtẽlį Plng. ^ Eik lapėms į strigtus (pasakyta senam, neįgalinčiam žmogui) Šts. Senas žmogus bedera lapėms į strigtus (juok. nieko iš jo naudos nebėra, niekam nebetinka) Šts. 3. Šll, Up sunykęs, netikęs arklys, kuinas: Su tum strigtù nepavažiuosi Kv. Reik tokį strìgtą pirmiau atšerti, o tik paskuo važiuoti Trg. Ans naują strigtą nusipirko – dar nusprogs kur pakelė[je] Tl. Kur tą strìgtą dėsam? Šv. ^ Nepavarai ano kai strìgto kokio NmŽ. ║ menk. prk. apie seną, paliegusį žmogų: Kur seną strìgtą dės – paleido Vn. 4. BzF178 niekam tikęs žmogus, bjaurybė, nenaudėlis: Tokiam strìgtuo teip i reik Vvr. Kaimynai aną stačiai iškernoja ir iššaukia par strìgtą, par balamūtą MitI68(Klp). ║ apie mažą išdykusį vaiką: Toks strìgtas, o jau neklauso tėvų Šts. Eik šen, tu strìgte, aš tau nupratinsu tus šposus Prk. Ne, strìgte, ką tu padarei! Ms.

◊ strìgto pùsė toks keiksmas: Aš tau, strìgto pùsė, parodysu, tu čia mun ilgai losi! Vvr.